drumstas

3 drum̃stas, -à adj. (4) 1. drumzlinas, dumblinas, miešinas: Drumstas vanduo, t. y. grumzdus, męstas, miešinas J. Drum̃stas gėrimas BŽ37. Po lietaus labai drum̃stas vanduo, negalėsim skalbt Grl. Ir prijojau ežerėlį, šį drumstąjį vandenėlį JV79. Pro kaimą tekėjo drumstas upelis rš. ^ Drumstamè vandeny bepigu žuvauti BŽ58. Keturi broliai iš vienos duobės geria – du tyrą vandenėlį, du drum̃stą (vežimas važiuoja) Užp. 2. nepastovus: Toks drumstas vėjas iš pietų pūtė pūtė ir supūtė lytaus Vrb. 3. apsiniaukęs, apsiblausęs, neaiškus: [Viešpats] debesims drumstosioms ir vėjams duost kelius I.Simon. Dangus toks drum̃stas – bus lietaus Grl. Kokia žvirblio sparniukų drumsta spalvikė rš. | Drumstos akys geso rš. Drumstomis akimis dairėsi aplinkui rš. Ligonis pažiūrėjo į kunigą drumstu žvilgsniu ir prašvokštė vienintelį žodį V.Myk-Put. Akys tik drum̃stos, jau vėl prisiputai (prisigėrei)! Grl. | prk.: Drumsta senoji praeitis VŽ1905,20. Ėmęs skaityti pilną drumstų minčių straipsnį rš.

drum̃sta n.: Jis ėjo greitai, jo kojos žengė netvirtai, o galvoje buvo sunku ir drumsta, kaip girtam žmogui rš. drumstaĩ adv.: Jo sąmonėje drumstai tekėjo vaizdai tų senų laikų A.Vencl.